Licėjaus gyvenimas Apie Licejų Kaip įstoti? Pamokų tvarkaraščiai 2% parama Licėjui English resumé
Renginių kalendorius · Nuotraukų galerija · Straipsniai ir dokumentai · Senatas ir prezidentas · Pamokų laikas
 Svečių iš Wiesbadeno viešnagės licėjuje 
Praeitą savaitę, pagal mainų programą, licėjų aplankė būrys mokinių ir du mokytojai iš Vokietijos, Wiesbadeno miesto. Lėktuvas iš Frankfurto (Hano) nusileido apie 14 val. Kauno oro uoste. Jaudulio pilni, pirmą kartą gyvai susitikome su savais naujaisiais šeimos nariais. Kiek pasišnekučiavę ir nusifotografavę patraukėme į Vilnių. Vakaras šeimose praėjo sklandžiai, tiesa, iš pradžių buvo kiek nejauku, tačiau susipažinus artimiau, visos baimės išsilakstė. Sekmadienis visose šeimose buvo leidžiamas skirtingai: dauguma aplankė televizijos bokštą, senamiestį, o kai kas dalyvavo baidarių žygyje. Tik vakare visi drauge susirinkome į Kairėnų botanikos parką pasiklausyti Brodvėjaus miuziklų. Ypač gražiai skambėjo lietuviškos dainos. Kitas rytas prasidėjo vokiečių kalba: pusryčiai, važiavimas autobusu, licėjus. Ten mūsų svečiai buvo supažindinti tu glausta Lietuvos istorija, dalimi papročių, pasveikinimo kalbą vokiškai sakė licėjaus direktorius S. Jurkevičius. Kiek pasivaikščioję mūsų mokyklos koridoriais ir pabuvoję pamokose patraukėme į senamiestį, kur mūsų jau laukė vokiečių kalbos mokytoja G. Nagevičienė. Po senamiestį vaikštinėjome jos vedami, klausėme žymiausių Vilniaus objektų atsiradimo istorijų. Įkopėme į Gedimino kalną – visos Lietuvos simbolį, kur atsivėrė nuostabi miesto panorama. Vakare namuose laukė šilta vakarienė. Antradienį kėlėmės vėliau, nes traukinys į Trakus iš stoties išriedėjo tik po 13 val. Išlipę Trakų stotelėje nuskubėjome tiesiai į pilį. Gidas aprodė svarbiausias pilies menes, apžiūrinėjome ekspozicijas. Mano manymu, Trakų pilis vokiečiams paliko didelį įspūdį. Pavalgę tradicinėje kibininėje ir nusipirkę suvenyrų sėdome į laivą ir apiplaukėme apie pilies salą. Vaizdai buvo išties žavingi. Kaip ir kiekvieną vakarą – vakarienė namuose. Prieš atvykdami į licėjų trečiadienį tiksliai nežinojome, ką veiksim. Ši diena buvo skirta projektams, kuriuos vėliau į Vokietiją parsiveš mūsų svečiai. Susigrupavome, pasirinkome temas ir prie darbo! Beveik visą pusdienį praleidome rašydami knygas, filmuodami ir montuodami filmukus, rinkdami informaciją. Kas spėjo, vakare dar apsilankė mieste, o kas ne – grįžo namo. Ketvirtadienis išaušo gan žvarbus, tačiau mes, nepabūgę taip Lietuvai būdingos darganos, sėdome į autobusą ir iškeliavome į Grūto parką, kurį aplankyti labai norėjo mūsų svečiai. Ten praleidome pora valandų. Vieni suposi ant sūpynių, kiti, labiau besidomintys istorija, klausėsi audiogido. Po muziejaus visi patraukėme į Druskininkus, kur mūsų laukė pietūs tradicinių patiekalų restorane. Mūsų svečiai drąsiai ragavo lietuviškų patiekalų ir gyrė, jog labai skanūs. Grįžę iš išvykos dar turėjome laisvą vakarą, kurį praleidome kai kurie vaištinėdami senamiestyje, kiti – pramogaudami. Penktadienį beveik visą dieną turėjome laisvą laiką. Vokietukai norėjo apsipirkti, todėl vedėme juos į prekybos centrus. Tačiau, žinoma, nepraleidome ir Gedimino prospekte šurmuliuojančios Tautų mugės. Vakarop patraukėme link licėjaus, kur turėjo įvykti atsisveikinimo vakaras ir projektų pristatymas. Renginio pradžioje direktorius tarė žodį, šįkart – lietuviškai. Tuomet visi peržiūrėjome projektus, pasidalinome kelionės įspūdžiais, išsakėme teigiamus ir taisytinus dalykus ir visi draugiškai išsiskirstėme. Kitą rytą pusryčiai nebebuvo tokie džiaugsmingi kaip paprastai. Baigiami pakuoti lagaminai, lauknešėlis į oro uostą, šiltas mamos sudrėkusiomis akimis apkabinimas, „Nepamiršk perduoti linkėjimų tėvams“ – įpareigojo tėtis vokiškai ir pro duris. Kelionėje dėl smagumo dar paklausėme vokiškos muzikos. Oro uoste beveik visi jau buvo susirinkę, tikrinosi pasus, bilietus. Na štai, atėjo ta nelaukta akimirka, kai teko atsisveikinti iki pavasario. Nemaniau, kad bus taip sunku atsisveikinti. Svarbiausias dalykas, kurį suteikė šie mainai man buvo ne kalbos tobulinimas, bet naujų žmonių pažinimas. Ilgas apsikabinimas, daug atsisveikinimo žodžių, tačiau viltingų, juk kitą kartą susitiksime jau Vokietijoje.
Rūta Šilgalytė ir Emilija Krikštaponytė, IIa kl.
DSC04663DSC04750DSC04764DSC04774DSC04814
DSC04663 (1959)
DSC04750 (1815)
DSC04764 (1741)
DSC04774 (1653)
DSC04814 (1650)
DSC04816DSC04818DSC04855DSC04871DSC04879
DSC04816 (1737)
DSC04818 (1709)
DSC04855 (1720)
DSC04871 (1692)
DSC04879 (1680)
IMG 1486IMG 1487IMG 1490IMG 1494IMG 1501
IMG 1486 (1700)
IMG 1487 (1788)
IMG 1490 (1675)
IMG 1494 (1586)
IMG 1501 (1648)
IMG 1502IMG 1509IMG 1517IMG 1518IMG 1519
IMG 1502 (1669)
IMG 1509 (1772)
IMG 1517 (1729)
IMG 1518 (1630)
IMG 1519 (1666)
IMG 1521IMG 1525IMG 1530
IMG 1521 (1679)
IMG 1525 (1769)
IMG 1530 (1890)
Serveryje veikia Gallery v1.4.4-pl2 RSS
(c) Vilniaus Licėjus, Širvintų g. 82, 08216, Vilnius. Autoriai