Praėjusią savaitę (balandžio 16-23 dienomis) mes, lietuviai, turėjome galimybę turiningai praleisti laiką viename iš Vokietijos miestų, Wiesbadene, įsikūrusiame dešiniajame Reino krante, Taunuso kalno papėdėje. Čia dalyvavome beveik kasmetiniais jau tapusiuose mokykliniuose mainuose tarp Lietuvos mokyklos Vilniaus licėjaus ir kitos šaunios Vokietijos mokymo įstaigos - Oranienschule. Šių metų mainus pradėjome dar rudenį, kai linksmai nusiteikę vokiečiai apsilankė mūsų šalyje ir buvo svetingai priimti į lietuvių šeimas. Pati pradžia Lietuvoje, žinoma, buvo kiek sudėtingesnė - pirmieji susipažinimai, truputį nedrąsūs bandymai priprasti bendrauti užsienio kalba, mokėti išreikšti savo mintis, galbūt trikdė ir kiek nejaukios akimirkos, patirtos dar gerai nepažįstant savo partnerių. Taigi, antras susitikimas, šįkart jau svečioje šalyje, visiems lietuviams paliko dar gilesnius ir linksmesnius įspūdžius. Visi patyrėme galimybę geriau pažinti naują kraštą, vietinių kultūrą, pamatyti jų kasdienybę ir tapti viso to dalimi.
Atvykome į savo naujus namus šeštadienio vakarą, ten buvome jaukiai ir svetingai sutikti. Susipažinę su šeimomis, pavakarieniavome, įsikūrėme ir likusį vakararo laiką paskyrėme poilsiui.
Kitos dienos vokiečiai mums nebuvo suplanavę, todėl kiekvienas mainų dalyvis individualiai praleido laiką šeimose, o vakare visi susitikę (tiek lietuviai, tiek vokiečiai) žaidėme boulingą.
Kitomis dienomis turėjome daug daugiau veiklos, aplankėme ir kitus miestus: Frankfurtą prie Maino, Mainzą. Frankfurte aplankėme keletą muziejų bei plaukėme Mainu laivu.
Nepamirškime ir projektinio darbo, kurį turėjome atlikti išvykos metu. Mums buvo skirta užduotis grupėse nufilmuoti po filmuką, kuriame yra matomi ir pristatomi Wiesbadeno miesto lankytini objektai. Galime pasidžiaugti, kad kiekviena grupelė padarė labai įdomius ir informatyvius filmukus. Be to, juos filmuodami mes sužinojome dar daugiau informacijos apie patį miestą.
Mums buvo ganėtinai didelis iššūkis jų valgymo tradicijos. Dauguma vokiečių šeimų maitinasi visiškai kitaip nei mes, lietuviai. Pusryčiams jie nevalgo košių arba kitokių mums įprastų patiekalų, dažniausias jų mitybos šaltinis yra batonas, kurį jie valgo tiek vieną, tiek prie kitų maisto produktų.
Mums labai krito į akį kraštovaizdis Wiesbadeno priemiesčiuose, kuriuose beveik visi ir gyvenome. Gamta yra labai graži: visur žalia, daug kalvų ir slėnių. Be to, visur aplinkui yra auginamos vynuogės. Matėme nemažai pilių, siaurų gatvelių ir mus tai tikrai sužavėjo, nes visa aplinka yra visai kitokia nei mūsų gimtojoje šalyje.
Laikas, praleistas Wiesbadene, prabėgo be galo greitai. Daugeliui net nesinorėjo grįžti namo, nes čia patirti nuotykiai ir įspūdžiai išties buvo neišdildomi. Šio projekto metu turėjome puikią galimybę patobulinti savo užsienio kalbų žinias, susipažinti su įvairiausių kultūrų ir tautybių žmonėmis, susirasti bendraminčių, bent truputį praplėsti kitataučių akiratį apie mūsų šalį, kalbą, tradicijas, pamatyti bent kelis nuostabaus grožio Vokietijos miestus bei prisipildyti motyvacijos naujiems siekiams bei darbams. Kelionė buvo ne tik linksma, bet ir vertinga visapusiškai. Tikimės, jog šie tarpmokykliniai mainai nenutrūks ir vis daugiau mokinių galės patirti nenusakomą keliavimo, pažinimo ir atradimo jausmą. Dėkojame vokiečių kalbos ir biologijos mokytojoms: Vidai Pasausienei ir Almai Čekauskienei, kurių dėka turėjome galimybę čia sudalyvauti bei džiaugiamės jų kantrybe, supratingumu, atsakingumu, draugiškumu bei sėkmingu tarpusavio bendradarbiavimu.
