Licėjaus gyvenimas Apie Licejų Kaip įstoti? Pamokų tvarkaraščiai 2% parama Licėjui English resumé
Renginių kalendorius · Nuotraukų galerija · Straipsniai ir dokumentai · Senatas ir prezidentas · Pamokų laikas
 COMENIUS projektas Kipre 
Kovo 18-22 dienomis, kai licėjaus moksleiviai stropiai rašė sesijos egzaminus, mes džiaugėmės šilta saulute Kipre, kur dar kartą vyko Comenius projektas. Pirmąją projekto dieną, pirmadienį, praleidome laiką su šeimomis, kurios mus šiltai priėmė į savo namus, aprodė Kipro sostinės Nikosijos senamiestį, supažindino su savo giminaičiais, gyvenančiais kaimeliuose. Ankstyvą antradienio rytą (pamokos kipriečiams prasideda valandą anksčiau nei mums) buvome licėjuje (Lykeio Palouriotissas). Nors iš vakaro kai kurie iš mūsų kipriečių pasiskundė, kad ir vėl teks į mokyklą eiti su uniforma, mūsų lietuviškai akiai įprastų švarkų, languotų sijonų bei marškinių neišvydome. Nustebino, jog uniforma čia – nustatytų neutralių spalvų vienspalviai drabužiai, o dažniausiai dėvimi sportinio stiliaus apdarai, todėl visa mokykla atrodė lyg būtų pasiruošusi kūno kultūros pamokoms. Mokykloje žaidėme susipažinimo žaidimus – bandėme atspėti, iš kokių sudedamųjų dalių paruošti kiprietiški valgiai ir taip susibendravome su moksleiviais iš Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, pamatėme šalies, kurioje svečiavomės, istoriją ir patys pristatėme tai, apie ką ruošėmės duota tema Vilniuje – filmuką apie tradicinį Lietuvoje gyvenančios tautos patiekalą, o tiksliau apie karaimų kibinus. Pasistiprinę kipriečių vaišėmis išėjome į patį miesto centrą. Ne paslaptis, jog Nikosija yra padalinta į dvi dalis - graikų ir turkų. Licėjus, kuriame buvome mes, buvo prie pat ribos su Turkija, šalia pat mokyklos matyti siena su spygliuota viela bei patruliuojantys JT kariai – „mėlynieji šalmai“, naktį ryškiai matosi Turkijos pusę puošianti milžiniška šviečianti vėliava su pusmėnuliu. Kitą dieną mūsų laukė kelionė į Limassol miestą, kur galėjome geriau susipažinti su vandens pasauliu, žuvimis, žuvininkystės problemomis ir tų problemų sprendimo būdais. Susipažinome su jūrų biologu ir tyrinėtoju, kuris mums papasakojo apie savo darbą ir gavome progą iš arti pažvelgti, kaip maitinamos tam tikros žuvys ar vėžliukas. Apsilankėme žuvininkystės ūkyje, kur specialiai jūroje paruoštuose tinkluose auginamos žuvys maistui, užsidėję pirštines ir vienkartines kepuraites iš arti pamatėme, kaip rūšiuojamos ir transportavimui ruošiamos žuvys, o dar vėliau sekė paskaita apie jūros pasaulį Kipre ir pietūs restorane prie pat jūros. Ketvirtadienis buvo paskutinė rimto darbo diena, tad, pasiskirstę į grupes, kūrėme prezentacijas apie tai, ką pamatėme trečiadienį ir dar išgirdome ketvirtadienį ryte. Jas pristatę, dalinomės patirtimi ir tuo, kas labiausiai patiko projekto Kipre metu. Iškart po to mūsų laukė paskutinė užduotis - specialiais dažais ir rašikliais piešti ant baltų puodelių ir padovanoti jį savo draugui arba pasilikti kaip prisiminimą. Išsiskyrėme neilgam, nes vakare dar kartą atėjome į mokyklą. Šį kartą žiūrėjome įspūdingus kipriečių šokius – šoko mokiniai, prie jų prisijungė tėvai ir net mokytojai, bandėme ir patys išmokti kelius žingsnelius, o vakaro eigoje buvo taip įsismarkauta, kad nuo šokių dužo gėlių vazonai. Be smagios diskotekos taip pat valgėme tradicinius patiekalus ir desertus, paruoštus pačių kipriečių, mūsų šeimininkų. Penktadienį mūsų jau laukė autobusas, vežantis į oro uostą, tačiau iki tol spėjome aplankyti licėjaus sporto salę, kur vyko labai gražus renginys artėjančiai nacionalinei šventei. Grįžimas namo buvo pilnas nuotykių - atidėtas skrydis į Maskvos oro uostą lėmė tai, jog turėjome parą praleisti Maskvos oro uosto teritorijoje, viešbutyje ir, išėję iš kambario, visur buvome lydimi sargybinių, mat neturėjome vizų. Gaila, nes dieną galėjome apsilankyti viename didžiausių Europos miestų. Atskridę į Vilnių, ilgėjomės sutiktų žmonių, šilto oro, bet džiaugėmės patirtais įspūdžiais ir tuo, jog susipažinome su kitų šalių kultūra. Be to, visą savaitę tapome ir istorijos liudininkais – jos metu bankrutavo pagrindiniai Kipro bankai, stebėjome prie jų nusitiesusias kelių dešimčių žmonių eiles, iš kipriečių išgirdome istorijų apie tokioje situacijoje kraštutinių priemonių ėmusiuosius tautiečius, angliškai diskutavome šeimose.
march 012march 008march 013march 022march 027
march 012 (2305)
march 008 (1975)
march 013 (1887)
march 022 (2112)
march 027 (1898)
march 059march 073march 076march 081
(1885)
march 059 (2023)
march 073 (1874)
march 076 (1865)
march 081 (1879)
march 088march 092march 098march 103march 107
march 088 (1941)
march 092 (1892)
march 098 (1923)
march 103 (1926)
march 107 (2159)
Serveryje veikia Gallery v1.4.4-pl2 RSS
(c) Vilniaus Licėjus, Širvintų g. 82, 08216, Vilnius. Autoriai