Septynios vokiečių kalbos dienos (Deutschlabor)
Žvarbiems vėjams taršant plaukus ir rudeniškam lietui plaunant veidus, šešiolika liceistų kartu su trimis mokytojomis išsiruošė į Nemenčinės miškuose pasislėpusią poilsiavietę, kur lapkričio 11-17 dienomis jau antrąjį kartą buvo surengta vokiečių kalbos stovykla aktyviems ir entuziastingiems jos besimokantiesiems. Laikas pušų apsuptoje stovyklavietė pralėkė akimirksniu, tad kiekvienas, pajutęs čia tvyrojusią magišką atmosferą, be abejonės trokštų prisidėti prie šešiolikos laimingųjų, kurie vieningai teigia, kad mielai čia dar pabūtų.
Septynias dienas, kupinas bendravimo, kūrybingų projektų ir vokiečių kalbos, mūsų mokytojas iš Vokietijos Alexander Wölffling išradingai praminė vokiečių kalbos laboratorija (Deutschlabor). Sunku būtų rasti tinkamesnį apibūdinimą, kuris savyje sutalpintų ir apie vokiečių kalbą ir kultūrą įgytas žinias, ir kūrybines užduotis, kurios leido patiems atrasti kalbos įdomybes, pajusti jos žaismą. (Kaip tikroje laboratorijoje!)
Vokiečių kalbos pamokos, kuriomis prasidėdavo mūsų rytai, sužavėjo visus stovyklautojus. Vokietijos kultūra, jos sostinės Berlyno paslaptys, reklamos, mūsų asmeninės patirtys ir nuomonė visa tai jose buvo galima išvysti. Alexander sumanumo dėka mokymasis, kūryba ir linksminimasis susiliedavo į vieną, o net ir nekalbiausiuosius pavyko prakalbinti. Pamokos padėjo mums atrasti netikėtų mokymosi būdų, tobulėti, dirbti komandoje ir geriau pažinti vienas kitą. Žinoma, labiausiai džiaugiamės gausia bendravimo vokiškai patirtimi. Juk tylėdamas kalbos niekados neišmoksi.
Stovykloje gilinomės ir į biologijos bei matematikos paslaptis. Licėjaus mokytoja Alma Čekauskienė vokiškai dalinosi žiniomis apie sveiką gyvenseną ir mitybą, o Zina Šiaulienė supažindino mus su vokiečių matematikų atradimais bei topologija. Vokiškosios matematikos metu atlikome daugybę eksperimentų, netgi mėginome pasigaminti Kleino butelį ir kepurę. Klausėme Reginos Mačiuitienės paskaitos apie kalbų mokėjimo lygius Europoje, Margaritos Repečkienės padedami turėjome galimybę kurti modernius eilėraščius, o Margit Breckle supažindino su studijomis Vokietijoje.
Nors pamokose taip pat netrūko kūrybos, popiet vėl pasinerdavome į kūrybiškumo sūkurį. Visą savaitę galvojome, ginčijomės ir vėl galvojome ieškodami idėjų projektiniam darbui tema Reklama vokiečių kalbai (Werbung für Deutsch). Galiausiai peržiūrėję krūvą reklamų ėmėmės veikti ir susiskirstėme į grupeles. Virė darbas: valgykloje klegėjo diskusijos apie būsimosios repo dainos žodžius, merginos, apsiginklavusios pieštukais, dailino popierių atviručių ir plakatų eskizais, konferencijų salėje skrebėjo reklaminių filmukų siužetus kuriančios plunksnos, kambariuose skambėjo juokas. Paskutiniąją stovyklos dieną visas savo idėjas pristatėme Goethe instituto atstovams, su kuriais tikimės ir toliau bendradarbiauti bei prisidėti prie savo reklamų įgyvendinimo.
Kiekvienas mūsų namo grįš prisimindamas daugybę nepakartojamų akimirkų, kurias čia patyrėme. Stovykla leido atrasti netikėtą užsienio kalbos mokymosi pusę bei padovanojo mums įsimintiną savaitę, išmokiusią pažinti save ir kitus. Žinoma, esame nuoširdžiai dėkingi visiems, prisidėjusiems prie jos organizavimo, o ypač savo vokiečių kalbos mokytojoms: Irenai Juozapavičienei, Genovaitei Nagevičienei ir Vidai Pasausienei.
1
